Kirminų pavojus rudenį: kodėl šunų ir kačių apsauga nuo vidaus parazitų išlieka svarbi?

Atėjus rudeniui daugelis augintinių šeimininkų daugiau dėmesio skiria apsaugai nuo šalčio, drėgmės ar sezoninio kailio šėrimosi. Tačiau nereikėtų pamiršti ir vidaus parazitų – kirminų. Vėsesni orai nereiškia, kad užsikrėtimo rizika išnyksta. Šunys ir katės parazitais gali užsikrėsti visus metus, o ruduo gali būti tinkamas metas įvertinti, ar augintinio nukirminimo planas yra pakankamas.

Kodėl rudenį kirminų pavojus išlieka?

Rudenį šunys vis dar daug laiko praleidžia lauke – vaikšto parkuose, miškuose, pievose, uostinėja žemę ir kontaktuoja su kitų gyvūnų paliktais pėdsakais. Katės, kurios išeina į lauką ir medžioja, taip pat gali užsikrėsti suėdusios graužiką ar kitą smulkų gyvūną.

Parazitų kiaušinėlių gali būti dirvožemyje, žolėje, gyvūnų išmatomis užterštoje aplinkoje ar ant įvairių paviršių. Todėl augintiniui nebūtina tiesiogiai kontaktuoti su sergančiu gyvūnu.

Kai kurių rūšių kaspinuočius gali platinti ir blusos. Jei vasaros ar rudens metu augintinis turėjo blusų, verta įvertinti ne tik apsaugą nuo išorinių, bet ir nuo vidaus parazitų.

Kokie kirminai dažniausiai nustatomi šunims ir katėms?

Augintinius gali parazituoti skirtingos vidaus parazitų rūšys. Dažniausiai kalbama apie:

• apvaliąsias kirmėles;

• kaspinuočius;

• ankilostomas ir kitus žarnyno parazitus.

Skirtingi parazitai plinta nevienodai, todėl ir profilaktikos planas kiekvienam augintiniui gali skirtis.

Didesnę užsikrėtimo riziką gali turėti lauke daug laiko praleidžiantys šunys, medžiojančios katės, jauni gyvūnai bei augintiniai, gyvenantys kartu su keliais kitais gyvūnais.

Kaip suprasti, kad augintinis gali turėti kirminų?

Problema ta, kad parazitais užsikrėtęs gyvūnas ne visada iš karto atrodo sergantis.

Galimi požymiai:

• pasikeitęs apetitas;

• svorio mažėjimas;

• viduriavimas ar kiti išmatų pokyčiai;

• pilvo pūtimas;

• prastesnė kailio būklė;

• vangumas;

• vėmimas;

• matomi parazitai ar jų dalys išmatose.

Tačiau net ir jokių simptomų neturintis augintinis gali būti užsikrėtęs, todėl vien tik pagal gyvūno savijautą spręsti apie parazitus nereikėtų.

Kirminai – ne tik augintinio problema

Kai kurie šunų ir kačių vidaus parazitai gali būti pavojingi ir žmonėms. Didesnį dėmesį higienai reikėtų skirti šeimose, kuriose yra mažų vaikų.

Svarbu reguliariai surinkti augintinio išmatas, po kontakto su gyvūnu ar dirvožemiu nusiplauti rankas ir neleisti vaikams žaisti stipriai gyvūnų išmatomis užterštose vietose.

Ar visus gyvūnus reikia nukirminti vienodai dažnai?

Ne. Vienos visiems augintiniams tinkamos schemos nėra.

Nukirminimo dažnumas priklauso nuo:

• gyvūno amžiaus;

• gyvenimo būdo;

• ar gyvūnas vaikšto lauke;

• ar medžioja;

• ar ėda žalią mėsą;

• kontakto su kitais gyvūnais;

• ankstesnių parazitinių infekcijų;

• naudojamų profilaktinių priemonių.

Todėl tinkamiausią profilaktikos planą verta suderinti su veterinarijos gydytoju.

Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojamas ir išmatų tyrimas, padedantis nustatyti tam tikrus parazitus.

Rudeninis priminimas augintinio šeimininkui

Pasibaigus vasarai verta prisiminti paprastą principą:

vasarą daug buvome lauke → kontaktavome su aplinka → rudenį įvertiname apsaugą nuo parazitų.

Patikrinkite, kada paskutinį kartą augintiniui buvo taikyta apsauga nuo vidaus parazitų, ar jis neturėjo blusų ir ar nėra pasikeitusi jo savijauta.

Jeigu nežinote, kokia priemonė būtų tinkamiausia jūsų šuniui ar katei, pasitarkite su veterinarijos gydytoju arba veterinarijos vaistinės specialistu.

Aro veterinarijos vaistinėje galima rasti įvairių priemonių šunų ir kačių apsaugai nuo vidaus bei išorinių parazitų. Priemonę svarbu rinktis pagal gyvūno rūšį, amžių, kūno svorį ir individualų rizikos lygį.

Svarbiausia prisiminti

Ruduo nėra metas pamiršti kirminus. Reguliari parazitų kontrolė padeda saugoti ne tik augintinio virškinimo sistemą ir bendrą savijautą, bet ir kitus namuose gyvenančius gyvūnus bei žmones.

Profilaktika paprastai yra gerokai paprastesnė nei jau išsivysčiusios parazitinės infekcijos gydymas.